Apie Druskininkus


Pirmiausiai - nepamirškite pasimėgauti bene vienintele pačia seniausia ir nemokama procedūra Druskininkuose - pasivaikščioti ir kvėpuoti grynu oru. 
Neskubėkite visur važiuoti. Pasivaikščiokite po gražų miestelį. 
Tyras jo oras ramina, gerina savijautą, miegą. 
Aplankykite gražias Druskininkų apylinkes.
​
Druskininkų turizmo informaciją rasite čia.
Druskininkų vandens parkas
Grand SPA Lietuva gydykla ir vandens parkas
Druskininkų gydykla
Snow arena
ARTIMIAUSI RENGINIAI IR PARODOS DRUSKININKUOSE

Turizmo dienos Druskininkuose
Rugsėjo 23 – 25 dienomis, jau tradicija tapusių Turizmo dienų metu, Druskininkai taps turizmo sostine. Miesto širdis, Vilniaus alėja, taps magiška skaitmeninio meno – garso, šviesų ir vaizdo arterija, apjungiančia svarbiausius miesto pastatus ir lokacijas.
Be įspūdingos audiovizualinės Druskininkų interpretacijos, miesto paslaptis atskleis teminės gidų ekskursijos, lauks orientacinės su įtampos ir azarto prieskoniu, atlikėjų ir grupių pasirodymai, o miesto turizmo ir verslo objektai pasitiks su gurmaniškais pasiūlymais.
Druskininkų verslininkai ir įstaigos turizmo dienų proga paruošė jums specialių pasiūlymus bei kviečiame atvykti į atvirų durų dienas!
Visi turizmo gurmanai – į Druskininkus!
#turizmogurmanai

Renginio programa: druskininkai.lt/turizmo-dienos/

​"Lietuvos prabavimo rūmams - 100 metų"

2022 m. rugpjūčio 2 - 11 dienomis Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, ant Šlavanto ežero kranto įsikūrusioje sodyboje, surengtas jau penktasis tarptautinis tapytojų pleneras „Šlavantas – 2022“. Šį kartą dalyvauti plenere pakviestos keturios dailininkės iš Pietų Korėjos sostinės Seulo. Tai ICAA (International Creative Artists Association) prezidentė, WCAA ( World Culture Artists Association Inc.) direktorė Bosuk Lee, ir šios organizacijos narės Sookja Cho, Jungwha Jang, Jongsook Lee.  Plenero dalyviai – taip pat lietuviai menininkai: vilnietis Svajūnas Armonas, kauniečiai Rita Rimšienė (plenero organizatorė) ir Antanas Obcarskas (kuratorius).
Į plenerą pakviestos žymios Pietų Korėjos menininkės ne tik todėl, jog siekiama profesionalumo, aukštos darbų kokybės, bet ir norint parodyti, atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, taip pat pasidžiaugti gražia gamta, pasidalyti kūrybiniais ir organizaciniais sumanymais. "Menininkui reikalinga pasidairyti po pasaulį, pasikviesti užsienio kūrėjus – gimę nauji impulsai, bendros idėjos nuveda toliau ir plačiau“, - pastebi plenero kuratorius A. Obcarskas.
Paroda veiks iki spalio 12 d.
Druskininkų miesto muziejus kūrimas prasidėjo nuo pirmos padovanotos P. Viščinio dailės kolekcijos ir taip buvo pradėtas fonduose formuoti dailės rinkinys. Per 20 įstaigos egzistavimo metų šis rinkinys mecenatų dėka prisipildė ne vienu įdomiu dailės kūriniu ar netgi rinkiniu. 2022 metais sukanka 20 metų po šiaurės van Goghu menotyrininkų vadinto Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933–2002) mirties. Muziejuje saugomi 57 dailininko piešiniai, jo eilėraščių knygelė (išleista Vaidoto Oškinio leidyklos, 1992) bei rankų darbo, mašinėle atspausdintos, būsimos poezijos knygelės „Absurdų sutemose“ maketas. Apie Stankevičių, vadinamą „Stankaus fenomeną“, drąsiai prabilta tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Sovietinei sistemai netikęs nei savo pasaulėžiūra, nei gyvenimo būdu, nei šeimos nariais, o tuo labiau kūryba bei kūrybiniais išsišokimais, netikęs figūruoti specifinėje suformuotoje cenzūruojamo meno erdvėje, J. A. Stankevičius atsidūrė jos užribyje. Tam dar labiau „pasitarnavo“ ir dailininko psichinė liga. Nepaisant visų menininko - savamokslio (buvo baigęs tik kelis kursus Dailės institute) negandų, dailės tyrinėtojai jį apibūdina kaip reiškinį, išskirdami jo kūryboje „genialius blyksnius“ ir kaip dailėtyrininkas Kęstutis Šapoka rašė: „Svarbu ne tai, ar (ir kiek) „šedevrų“ [...] Stankus sukūrė, bet tai, kiek kūrybinis jo erdvėlaikis praturtina mūsų dailės istoriją, pagilina pačios dailėtyros savimonę“. Apie menininką ir kaip van gogišką, ir kaip „Fluxus“ krypties, ir konceptualizmo atstovą prabilta labai garsiai ir intensyviai. 2010 metais R. Vaitiekūnas išleido monografiją „Stankus“. Apie Stankevičių yra sukurti du videofilmai (LRT ir LNK). Tekstus apie menininką rašė ir publikavo A. Andriuškevičius, Jurėnaitė, Antalkis P., Aukštaitytė N., Esčersonas, Budrecka E., A. Černiauskas, A. Dargis, Genienė V., Skurvidaitė, Vaitiekūnas R. ir kiti... bei užsienio tyrinėtojai: Ascherson N., Muschick S., Sinnig C., Montag. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus (JAV), MO muziejus, privatūs kolekcininkai. Būtent Lietuvos kolekcininkams ir turime būti dėkingi, kad Stankevičiaus kūriniai buvo išsaugoti. Vienas iš jų – Druskininkų miesto muziejaus mecenatas Domas Akstinas, pogrindinės, draustos spaudos leidėjas, aktyvus lietuvybės saugotojas, lietuvių dailės kolekcininkas – Muziejui padovanojęs ne vieną vertybę. Su jo „Portretų“ kolekcija į Muziejaus rinkinius pakliuvo ir Stankaus piešiniai, eilėraščių knygelė bei, matyt, planuotas išleisti kūrybos mašinraštis. Matydamas vienas iš misijos tikslų – rinkti ir tyrinėti dailės kūrinius, Muziejus taip pat mato svarbų uždavinį – pristatyti ir šviesti visuomenę apie Lietuvos dailę, jos istorinius etapus, išgyvenimą kritinėmis, nepalankiomis menui kurti sąlygomis, pristatyti kuo daugiau vardų ir tai daryti organizuojant parodas, leidžiant katalogus iš Muziejuje saugomų fondų. Minėdami Stankaus mirties dvidešimtmetį Muziejus surengs jo piešinių parodą, pristatys išleistą parodos katalogą, surengs atminimo vakarą: menotyrininkas Žydrūnas Mirinavičius perskaitys pranešimą „Julijonas Algimantas Stankevičius ir nepritapusiųjų karta“, kuri bus papildyta aktoriaus Justo Tertelio skaitomais A. Stankaus eilėraščiais.
Projektą organizuoja Druskininkų miesto muziejus
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė