Apie Druskininkus
Pirmiausiai - nepamirškite pasimėgauti bene vienintele pačia seniausia ir nemokama procedūra Druskininkuose - pasivaikščioti ir kvėpuoti grynu oru.
Neskubėkite visur važiuoti. Pasivaikščiokite po gražų miestelį.
Tyras jo oras ramina, gerina savijautą, miegą.
Aplankykite gražias Druskininkų apylinkes.
Druskininkų turizmo informaciją rasite čia.
Druskininkų vandens parkas
Grand SPA Lietuva gydykla ir vandens parkas
Druskininkų gydykla
Snow arena
Muzikinis Druskininkų gydyklų parko fontanas!!!
Muzikinio fontano dainų sąrašas.
ARTIMIAUSI RENGINIAI IR NAUJIENOS DRUSKININKUOSE
Leipalingio dvaro festivalis
Rugsėjo 30 d. 19.00 val.
Leipalingio laisvalaikio salėje (Alėjos g. 3)
Leipalingio dvaro festivalis
Rugsėjo 30 d. 19.00 val.
Leipalingio laisvalaikio salėje (Alėjos g. 3)
Senosios muzikos ir šokio spektaklis
“Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą”
Spektaklio kūrėjai „Camerata dei Folli“
Nerijus Masevičius (baritonas)
Jūratė Širvytė-Rukštelė (šokėja)
Adrian Schvarzstein (aktorius)
Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa)
Vytautas Dovydauskis (klavesinas)
Saulius S. Lipčius (liuto forte, barokinė gitara)
Mantin Daniel Zorzano (violonė, Meksika)
Režisierius Adrian Schvarzstein (Ispanija)
______________________________________________________
Spektaklio dramaturgija švelniai jungia pagrindinius italų, prancūzų, ispanų, anglų teatro principus, o komiškumas ir saviironija priartina artistą prie žiūrovo.
Spektaklyje naudojami interaktyvūs commedia dell’arte teatro elementai, leidžiantys žiūrovą įtraukti į dramaturgijos kūrimą. Muzika, šokis, daina ir akrobatikos menas susitinka tam, kad atspindėtų vientisą įvairių scenos žanrų sintezę, kurios šaknys siekia baroko ir senesnius laikus.
Nuostaba, elegancijos estetika, komizmas ir saviironija, neutralizuojantys senosios muzikos ir šokio banalumą – tai spektaklio ingredientai, kai žiūrovas tampa ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu.
________________________________________________________
Organizatoriai:
Druskininkų kultūros centras Leipalingio laisvalaikio salė
Leipalingio bendruomenė, Leipalingio seniūnija
Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba
Renginys skirtas: paaugliams , suaugusiems , senjorams
Rugsėjo 30 d. 19.00 val.
Leipalingio laisvalaikio salėje (Alėjos g. 3)
Senosios muzikos ir šokio spektaklis
“Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą”
Spektaklio kūrėjai „Camerata dei Folli“
Nerijus Masevičius (baritonas)
Jūratė Širvytė-Rukštelė (šokėja)
Adrian Schvarzstein (aktorius)
Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa)
Vytautas Dovydauskis (klavesinas)
Saulius S. Lipčius (liuto forte, barokinė gitara)
Mantin Daniel Zorzano (violonė, Meksika)
Režisierius Adrian Schvarzstein (Ispanija)
______________________________________________________
Spektaklio dramaturgija švelniai jungia pagrindinius italų, prancūzų, ispanų, anglų teatro principus, o komiškumas ir saviironija priartina artistą prie žiūrovo.
Spektaklyje naudojami interaktyvūs commedia dell’arte teatro elementai, leidžiantys žiūrovą įtraukti į dramaturgijos kūrimą. Muzika, šokis, daina ir akrobatikos menas susitinka tam, kad atspindėtų vientisą įvairių scenos žanrų sintezę, kurios šaknys siekia baroko ir senesnius laikus.
Nuostaba, elegancijos estetika, komizmas ir saviironija, neutralizuojantys senosios muzikos ir šokio banalumą – tai spektaklio ingredientai, kai žiūrovas tampa ne tik stebėtoju, bet ir dalyviu.
________________________________________________________
Organizatoriai:
Druskininkų kultūros centras Leipalingio laisvalaikio salė
Leipalingio bendruomenė, Leipalingio seniūnija
Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba
Renginys skirtas: paaugliams , suaugusiems , senjorams
Vidiniai Martino Jankaus peizažai
Martinas Jankus – tapytojas, jau daugelį metų kultivuojantis būtent peizažą; tačiau jo drobėse nerasime žalių lankų, virpančių rudeniškų medžių lapų, miškų ar upių – to, kas įprastai asocijuojama su peizažine tapyba. Šie peizažai – tokie, kurių motyvų tenka ieškoti, surasti ir atpažinti savyje. Tiksliau sakant, tai vidiniai gamtovaizdžiai, atspindintys emocinę būseną – o drauge turintys labai konkrečius realius prototipus. Sunkūs klampūs potėpiai formuoja vaizdą: rudas ar tamsiai vyšnines kalvas, gelsvą dangų ar tamsiai žalius kauburius. Ochra ir raudonis alsuoja pro potėpius ir dažų plotus, degdami karščiu – kaip žėruojanti ugnikalnio lava, padengta pelenais. Tamsiai rudi, rusvi, juodai raudoni, įvairių atspalvių oranžiniai, geltoni, rausvai violetiniai – tai blyškūs, tai intensyvūs plėmai – šliaužioja po paveikslų plokštumas, sukurdami tiek potėpių, tiek ir dėmių slinktis.
Martino Jankaus tapyba sunki – ne emociškai, fiziškai. Pastoziška, masyvi, paveiksluose augmenijos plotai ar žemės grumstai susilieja į tankius gumulus, regisi, matai, kaip teptukas stumdo juos po drobę. Sunkiai stumdo. Sunkus dangus, kurį retkarčiais nušviečia rausvai violetinė saulėlydžio ar saulėtekio šviesa. Sunkus reljefas, kuriame pagrindinė emocinė būsena – vienatvė, o pagrindinė melodija – tyla.
Tamsi žemė, ant kurios visa augmenija jau sudūlėjo, belaukiant žiemos, tamsūs kalnai, kuriami spalva, o ne tūriu, dangus, probėgšmais švystelintis pro tamsių medžių šešėlius, blanki taupi gruodžio šviesa – kiek visa tai realu? Tiek, kiek sugebame atpažinti. Tiek, kiek tapyti plotai atkuria mūsų viduje esančius gamtovaizdžius, kuriuos galime matyti tik mes patys. Ir vis dėl to. Martino Jankaus peizažai – asmeniški ir universalūs, nes priverčia atpažinti tą pačią tylą ir vienatvę, kurią dažnai slepiame toliausiame užkaboryje net nuo pačių savęs. Visą laiką, o ne tik paskutinėmis vasaros dienomis, nors ir jomis taip pat.
Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė
Martinas Jankus – tapytojas, jau daugelį metų kultivuojantis būtent peizažą; tačiau jo drobėse nerasime žalių lankų, virpančių rudeniškų medžių lapų, miškų ar upių – to, kas įprastai asocijuojama su peizažine tapyba. Šie peizažai – tokie, kurių motyvų tenka ieškoti, surasti ir atpažinti savyje. Tiksliau sakant, tai vidiniai gamtovaizdžiai, atspindintys emocinę būseną – o drauge turintys labai konkrečius realius prototipus. Sunkūs klampūs potėpiai formuoja vaizdą: rudas ar tamsiai vyšnines kalvas, gelsvą dangų ar tamsiai žalius kauburius. Ochra ir raudonis alsuoja pro potėpius ir dažų plotus, degdami karščiu – kaip žėruojanti ugnikalnio lava, padengta pelenais. Tamsiai rudi, rusvi, juodai raudoni, įvairių atspalvių oranžiniai, geltoni, rausvai violetiniai – tai blyškūs, tai intensyvūs plėmai – šliaužioja po paveikslų plokštumas, sukurdami tiek potėpių, tiek ir dėmių slinktis.
Martino Jankaus tapyba sunki – ne emociškai, fiziškai. Pastoziška, masyvi, paveiksluose augmenijos plotai ar žemės grumstai susilieja į tankius gumulus, regisi, matai, kaip teptukas stumdo juos po drobę. Sunkiai stumdo. Sunkus dangus, kurį retkarčiais nušviečia rausvai violetinė saulėlydžio ar saulėtekio šviesa. Sunkus reljefas, kuriame pagrindinė emocinė būsena – vienatvė, o pagrindinė melodija – tyla.
Tamsi žemė, ant kurios visa augmenija jau sudūlėjo, belaukiant žiemos, tamsūs kalnai, kuriami spalva, o ne tūriu, dangus, probėgšmais švystelintis pro tamsių medžių šešėlius, blanki taupi gruodžio šviesa – kiek visa tai realu? Tiek, kiek sugebame atpažinti. Tiek, kiek tapyti plotai atkuria mūsų viduje esančius gamtovaizdžius, kuriuos galime matyti tik mes patys. Ir vis dėl to. Martino Jankaus peizažai – asmeniški ir universalūs, nes priverčia atpažinti tą pačią tylą ir vienatvę, kurią dažnai slepiame toliausiame užkaboryje net nuo pačių savęs. Visą laiką, o ne tik paskutinėmis vasaros dienomis, nors ir jomis taip pat.
Menotyrininkė Jurgita Ludavičienė
Antroji žymiausių 2003–2009 metais Druskininkuose vykusių tapybos plenerų retrospektyvinė darbų paroda „Susitikime vėl“
Šiais metais pristatomos kolekcijos dalies tapybos darbų autoriai: Arvydas Pakalka, Vilmantas Marcinkevičius, Vytautas Tomaševičius, Arvydas Bagdžius, Aleksandras Vozbinas, Andrius Mosiejus.
Žymiausių 2003-2009 metais Druskininkuose vykusių tapybos plenerų retrospektyvinė darbų paroda „SUSITIKIME VĖL“. Ši paveikslų kolekcija buvo pradėta kaupti kartu su „Reginos“ plenerų startu... Dailininkų plenerai sparčiai modernėjančiame Druskininkų kurorte pradėjo vykti nuo 2003 metų – naujai atsidariusiame jaukiame „Reginos“ viešbutyje jo savininko Rimvydo Aniulio iniciatyva.
Savita Druskininkų medinė architektūra, nuostabi kurorto gamta įkvėpė ir į „Reginos“ plenerus suvažiavusius tapytojus. 2003 m. rudenį prasidėję „Reginos“ plenerai tęsėsi iki 2009 metų... Septyneri Druskininkų rudenys ir jų impresijos nugulė tapybos darbuose.
Pleneruose dalyvavo arti 30 žinomų dailininkų. Į plenerus išskirtinai buvo kviečiami dailininkai tik iš Lietuvos, nes buvo kaupiama Lietuvos tapybos kolekcija.
Plenerų Druskininkuose rėmėjui Rimvydui Aniuliui gimė dar viena idėja – ne tik išleisti Druskininkuose vykusių plenerų meno albumą, kuriame būtų atspindėta žinomiausių Lietuvos tapytojų Druskininkuose tapytų kūrinių kolekcija, bet ir eksponuoti ją Druskininkų parodų salėse.
Iliustracijoje Vilmanto Marcinkevičiaus „Žvilgsnis“, 2004
Žymiausių 2003-2009 metais Druskininkuose vykusių tapybos plenerų retrospektyvinė darbų paroda „SUSITIKIME VĖL“. Ši paveikslų kolekcija buvo pradėta kaupti kartu su „Reginos“ plenerų startu... Dailininkų plenerai sparčiai modernėjančiame Druskininkų kurorte pradėjo vykti nuo 2003 metų – naujai atsidariusiame jaukiame „Reginos“ viešbutyje jo savininko Rimvydo Aniulio iniciatyva.
Savita Druskininkų medinė architektūra, nuostabi kurorto gamta įkvėpė ir į „Reginos“ plenerus suvažiavusius tapytojus. 2003 m. rudenį prasidėję „Reginos“ plenerai tęsėsi iki 2009 metų... Septyneri Druskininkų rudenys ir jų impresijos nugulė tapybos darbuose.
Pleneruose dalyvavo arti 30 žinomų dailininkų. Į plenerus išskirtinai buvo kviečiami dailininkai tik iš Lietuvos, nes buvo kaupiama Lietuvos tapybos kolekcija.
Plenerų Druskininkuose rėmėjui Rimvydui Aniuliui gimė dar viena idėja – ne tik išleisti Druskininkuose vykusių plenerų meno albumą, kuriame būtų atspindėta žinomiausių Lietuvos tapytojų Druskininkuose tapytų kūrinių kolekcija, bet ir eksponuoti ją Druskininkų parodų salėse.
Iliustracijoje Vilmanto Marcinkevičiaus „Žvilgsnis“, 2004
